Suraivėti – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis sudraskyti, suplėšyti į skiautes, suardyti (dažniausiai apie popierių, audinį ar panašius plonus daiktus).
Pavyzdžiai:
1. Pyktis: Jis suraivėjo laišką ir išmetė.
2. Nusivylimas: Vaikai suraivėjo seną žemėlapį žaidimų metu.
3. Perdirbimas: Suraivėtas popierius tinka perdirbti.
Trumpai: Naudojama apie plėšymą į skiautes, dažnai dėl emocijų (pykčio, nusivylimo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.