pyškė́jimas. → pyškėti 1: O balsas ir pyškėjimas nuo jų. kultuvių toli toli atsiliepia vakare. Velnias tuo tarpu su didžiu pyskėjimu ir bildesiu šoka taipojau laukan.
supyškė́jimas. → supyškėti 1: Vienas kibirkštėlis nulėkė į tą dar ant stalo tebstovinčią parako skrynutę, ir naujas supyškėjimas sekėsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.