„Supuvumėlės“ – tai mažybinė ir švelninamoji žodžio „puvinys“ forma, dažniausiai vartojama perkeltine prasme apibūdinti silpną, seną, išsekusį ar moraliai žlugusį žmogų, daiktą ar situaciją. Turi neigiamą, niekinančią arba ironišką atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Apie žmogų:
„Sėdi ta supuvumėlė pas save ir nieko nebenori.“
2. Apie daiktą:
„Ką tu laikai tą seną supuvumėlę – išmesti laikas!“
3. Apie situaciją/organizaciją:
„Visas jų verslas jau seniai supuvumėlė.“
Trumpai: Tai išreiškia fizinį ar moralinį suirimo, senatvės, niekingumo laipsnį, dažnai su panieka ar pasityčiojimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.