Veiksmažodis „supliaukšėti“ reiškia trumpą, aštrią garsą, dažniausiai atsirandantį nuo plakimo, trinktelėjimo ar panašaus smūgio (pvz., pliaukštelėjimą). Jis dažnai vartojamas apibūdinti garsui, kuris yra staigus ir trumpalaikis.
Pavyzdžiai:
1. Tik supliaukšėjo durys – užsidarė staigiai ir garsiai.
2. Lietaus lašai supliaukšėjo į langą – girdėti trumpi, aštriai skambantys smūgiai.
3. Jis supliaukšėjo delna – pliaukštelėjo, pvz., suplojęs.
Trumpai: garsas kaip „pliaukšt“, „trinkt“ ar „čiukšt“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.