suplezinti

Suplezinti – tai kalbinis reiškinys, kai žodis ar jo forma vartojama ne pagal savo pirminę reikšmę, bet kaip pakaitalas (supletyvinė forma) kitam žodžiui dėl istorinių, linksnių ar asmenų kitimo priežasčių. Tai dažniausiai susiję su skirtingomis kamieno formomis to paties žodžio paradigmose.

Pavyzdžiai:
1. Veiksmažodžiai:
eiti – einù (esamasis laikas), bet ėjaũ (būtasis laikas).
būti – esù (esamasis laikas), bet buvau (būtasis laikas).

2. Daiktavardžiai:
žmogus – žmónės (dgs. vardininkas), bet žmonių̃ (dgs. kilmininkas).
moteris – móterys (dgs. vardininkas), bet moterų̃ (dgs. kilmininkas).

3. Įvardžiai:
aš – manę̃s (kilmininkas), bet manè (galininkas).

Esmė: Skirtingos to paties žodžio formos kilusios iš skirtingų istorinių kamienų, bet sudaro vieną paradigmą.

Įrašas
Paaiškinimas	Suplezinti – tai kalbinis reiškinys, kai žodis ar jo forma vartojama ne pagal savo pirminę reikšmę, bet kaip pakaitalas (supletyvinė forma) kitam žodžiui dėl istorinių, linksnių ar asmenų kitimo priežasčių. Tai dažniausiai susiję su skirtingomis kamieno formomis to paties žodžio paradigmose. Pavyzdžiai: 1. Veiksmažodžiai: eiti – einù (esamasis laikas), bet ėjaũ (būtasis laikas). būti – esù (esamasis laikas), bet buvau (būtasis laikas). 2. Daiktavardžiai: žmogus – žmónės (dgs. vardininkas), bet žmonių̃ (dgs. kilmininkas). moteris – móterys (dgs. vardininkas), bet moterų̃ (dgs. kilmininkas). 3. Įvardžiai: aš – manę̃s (kilmininkas), bet manè (galininkas). Esmė: Skirtingos to paties žodžio formos kilusios iš skirtingų istorinių kamienų, bet sudaro vieną paradigmą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.