Suniukėlis – tai mažybinė, meilia forma žodžio „šuo“ (šunelis, šuniukas). Vartojama kalbant apie mažą, mielą šunį ar šuniuką, dažnai su švelnumo ar globos atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Kaimynės suniukėlis visada linksmai pakala.
2. Paėmė iš prieglaudos gražų baltą suniukėlį.
3. Vaikai mylinčiai žiūri į tą mažą suniukėlį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.