sulaužtinis

„Sulaužtinis“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis įtariamai sulaužytą, neveikiantį ar pažeistą daiktą (dažniausiai elektroninį). Jis atsirado iš žodžių junginio „sulaužytas“ + priesagos „-inis“.

Pavyzdžiai:
1. Parduodu telefoną – sulaužtinis, bet ekranas veikia.
2. Nusipirkau sulaužtinį kompiuterį už dalių.
3. Neimk to sulaužtinio laikrodžio – vis tiek neištaisysi.

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas neformaliuose pokalbiuose ar skelbimuose, nėra literatūrinės kalbos normos.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sulauztinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Sulaužtinis“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis įtariamai sulaužytą, neveikiantį ar pažeistą daiktą (dažniausiai elektroninį). Jis atsirado iš žodžių junginio „sulaužytas“ + priesagos „-inis“. Pavyzdžiai: 1. Parduodu telefoną – sulaužtinis, bet ekranas veikia. 2. Nusipirkau sulaužtinį kompiuterį už dalių. 3. Neimk to sulaužtinio laikrodžio – vis tiek neištaisysi. Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas neformaliuose pokalbiuose ar skelbimuose, nėra literatūrinės kalbos normos.