„Sulaisvamanėti“ – veiksmažodis, reiškiantis pradėti laisvai, pernelyg atvirai ar išdidžiai kalbėti, elgtis, dažnai prarandant savitvardą ar peržengiant ribas. Kilęs iš žodžių „laisvas“ + „manėti“ (manyti, kalbėti).
Pavyzdžiai:
1. Po kelių stiklečių jis sulaisvamanėjo ir ėmė skųstis visiems apie savo problemas.
2. Susitikime su viršininku ji sulaisvamanėjo ir pradėjo kritikuoti įmonės politiką.
3. Nereikėtų sulaisvamanėti net su artimais draugais – kartais žodžiai gali įskaudinti.
Trumpai:
Tai emocinis, neretai nepageidaujamas elgesys, kai kalbama per daug ar išžvalgiai, dažniausiai dėl apsvaigimo, susijaudinimo ar per didelio pasitikėjimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.