Suladinas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis valdovo, karaliaus ar didiko sūnų, įpėdinį (dažniausiai vartojamas istoriniame kontekste).
Pavyzdžiai:
- „Kunigaikštis ištekino savo suladiną su gretimo krašto princese.“
- „Suladinas ruošėsi perimti tėvo sostą.“
- „Senovės pasakojimuose suladinas dažnai keliaudavo išbandymų keliu.“
Sinonimai: įpėdinis, palikuonis, sosto įpėdinis.
Pastaba: Terminas retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.