kùrkinti, -ina, -ino
1. kirkinti: Liaukis, apsistok kùrkinti vaikus! Pažiūrėk, kas tas vištas kùrkina. Kùrkina ir kùrkina, nemožna atsiginti. Kùrkinaus su vaikais. Eina [vaikai] galvom, kùrkinas vienas su kitu.
2. karkinti: Tos kurkės tik kùrkina ir kùrkina.
nukùrkinti.
1. nukamuoti, nukankinti: Greitai tus vaikus nukùrkino – žinai, nebuvo kam priveizėti.
2. nuvežti, nugabenti: Tačko [je] tu mune nukùrkintumi į Kalvariją.
3. nudėti, nukišti: Vaikai, kur nukùrkinot mano kepurę?
prikùrkinti.
1. prikamuoti, prikankinti: Jau visaip ją prikùrkina: ir šiaip, ir taip.
2. priverpti: Kaip ne kaip špūlę prikùrkinau.
3. privalgyti: Bul'bų prikùrkinau, tai ir pilvas didelis.
sukùrkinti. suverpti: Ana sukùrkino, t. y. suverpė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.