.
kriõkšti, -čia, -tė.
1. sunkiai kosėti, švokšti: Senis kriõkščia.
2. kriokti 2: Jis ant pečiaus kriõkščia. Aš dar nemiegu, o jis kriõkšt ima. | Arkliai baidėsi, išplėtę šnerves prunkštė, kriokštė.
3. sunkiai eiti, važiuoti: Prūsokai tik kriõkščia visais keliais su armotom.
sukriõkšti, -čia, sùkriokštė. sukriokti 1: Morta suleido dantis į Petro ranką, tas sukriokštė ir nuslydo vos ne stačia galva.
užkriõkšti, -čia, ùžkriokštė (ažùkriokštė). pradėti kriokti miegant: Atsigulė, ir tuoj ažùkriokštė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.