krenksė́ti, krénksi, -ė́jo. krénksėti, -i, -ėjo kosėti, krenkšti; sprengsėti: Kieme Mykoliukas spjaudėsi, krenksėjo, urzgėjo. Krénksėdamas vaikščioja. Tėvas užsirijo koše ir paskui ilgai krenksėjo. Tu (šunie) jau krenksi, o jis žengia visai neklausydamas, ką tu čia loji.
sukrenksė́ti. sukosėti, sukrenkšti: Tai dabar, vyručiai, – pradėjo jis, kelis kartus sukrenksėjęs. Skėrys patenkintas sukrenksi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.