sukranėti

kranė́ti, -ė́ja (krãni), -ė́jo.

1. senti, karšti, baigtis: Ta merga jau baigia kranė́ti. Baigiu amžių kranė́ti, greit mirsiu.

2. iš šykštumo būti prie savo turto, niekur nesitraukti saugant jį: Tai skūra – krãni prie ežero, kad kas vėžio neištrauktų!
nukranė́ti. pasenti, nusibaigti: Gero šuns šeiminykas nežudo, o leidžia jam pačiam nukranėti. Nukranė́jęs senis – nieko iš jo nėr. Jis jau tikrai nusikranė̃s nevedęs kaip tranas.
sukranė́ti. susenti: Jau čystai nieko nebėr: senė sukranė́jo, nebepaeina.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kranė́ti, </b>-ė́ja (krãni), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">senti, karšti, baigtis: </span> Ta merga jau baigia kranė́ti. Baigiu amžių kranė́ti, greit mirsiu. <br/>2. <span class="explanation">iš šykštumo būti prie savo turto, niekur nesitraukti saugant jį: </span> Tai skūra – krãni prie ežero, kad kas vėžio neištrauktų! <br/><b>nukranė́ti</b>. <span class="explanation">pasenti, nusibaigti: </span> Gero šuns šeiminykas nežudo, o leidžia jam pačiam nukranėti. Nukranė́jęs senis – nieko iš jo nėr. Jis jau tikrai nusikranė̃s nevedęs kaip tranas. <br/><b>sukranė́ti</b>. <span class="explanation">susenti: </span> Jau čystai nieko nebėr: senė sukranė́jo, nebepaeina.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.