kniùžti, kniū̃žta (kniuñža, knių̃ža), -o. smukti, gniužti, silpnėti: Senelis knių̃ža jau ir sukniužęs mirs.
sukniùžti.
1. subyrėti, sutrupėti.
2. suzmekti, sukiužti, sudubti: Jų trobos tai jau visai sukniùžo. Būta jau trobų: sukniùžę, supuvę. Medžiai jau sukniužo [degdami],
reik įdėti kitus. Eina bobelė sena, sukniùžus. Aš atsikėliau iš lovos visas sukniužęs, vos laikydamasis ant kojų.
3. sukniubti, susmukti, pargriūti: Girtūklis kur sukniuñža, ten ir užmiegta. Diedas ir sukniùžo an daikto. Du, ant aslos sukniužę, knarkė. Jis buvo tep pavargęs, kad po mano kojom ėmė ir sukniùžo. Velnias krinta ant nugaros, jo vaikai sukniūžta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.