„Sudieu“ – senas lietuviškas atsisveikinimo žodis, reiškiantis „Dievas su tavimi“ arba „lik su Dievu“. Dabar vartojamas retai, daugiau poetiškai ar siekiant sukurti senovės atmosferą.
Pavyzdžiai:
1. „Sudieu, brangioji!“ – sakė senelis, išlydėdamas anūką.
2. Poezijoje: „Sudieu, gimtoji sodyba, aš vėl grįšiu.“
3. Istoriniame kontekste: „Riteris pasisuko ir tarė: 'Sudieu, drauge!'“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.