Styma – tai senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gėdą, gėdingą padėtį, negarbę.
Pavyzdžiai:
- „Neužsimesk stymos“ – nepadaryk gėdingo dalyko.
- „Jis patyrė didelę stymą“ – jis patyrė didelę gėdą.
- Iš posakio „užsimausti stymą“ kilo dabartinis žodis „susimąstyti“ (anksčiau reiškė „susigėdinti“).
Šis terminas dabar vartojamas labai retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.