„Stuorė“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stora medžio kamieno dalis, rąstas, buožė.
Pavyzdžiai:
1. Seniau stuorės kūrenant krosnį naudojo.
2. Miške guli senos stuorės, apaugusios samanomis.
3. Iš stuorės galima išskelti malkų.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.