Stuoptė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, apleistą, prastos būklės trobelę ar pastatą. Dažnai vartojamas poetiškai ar meniniame kontekste, siekiant perteikti senatviškumo, vargšo buities ar nostalgijos nuotaiką.
Pavyzdžiai:
1. Kalno papėdėje stovėjo senoji stuoptė, kurioje dar gyveno senelis.
2. Pamiršta stuoptė miške nyko po samanomis.
3. Rašytojas aprašė vargingą stuoptę, simbolizuojančią prarastą laiką.
Sinonimai: lūšnelė, trobelė, užeiga, budelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.