Stuika – tai staigus, netikėtas judesys ar dūžis, dažniausiai sugedus ar sulūžus daiktui.
Pavyzdžiai:
1. Mechaninis: Senai kėdei atsisėdus – stuika (lūžo koja).
2. Garsinis: Ledui ant grindų nulūžus – stuika.
3. Perkeltinė prasmė: Susirgau staiga – užklupo stuika.
Trumpai: staigus lūžimas, dūžimas ar gedimas, dažnai su būdingu garsu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.