Stubėdas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, liesą, nepastovų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jaunuolį). Sinonimai: liesis, silpnuolis, vėluokas.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo stubėdas vaikas, bet užaugęs sustorojo.
2. Nepamiršk valgyti, nes tapsi stubėdu!
3. Kaimyno sūnus – tikras stubėdas, vėjas gali nunešti.
Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, kartais su švelniai šmaikščiu ar rūpesčio atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.