strūkčiauti

Strūkčiauti – verkti, raudoti (dažniausiai apie vaikus), kartais su cypimu ar nerimu.

Pavyzdžiai:
1. Kūdikis strūkčiavo visą naktį.
2. Nustok strūkčiauti, nieko blogo neatsitiko.
3. Iš baimės vaikas pradėjo strūkčiauti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'strukciauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Strūkčiauti – verkti, raudoti (dažniausiai apie vaikus), kartais su cypimu ar nerimu. Pavyzdžiai: 1. Kūdikis strūkčiavo visą naktį. 2. Nustok strūkčiauti, nieko blogo neatsitiko. 3. Iš baimės vaikas pradėjo strūkčiauti.