struginimas

Struginimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis skausmą, kančią, kentėjimą (dažniausiai dvasinį ar moralinį). Vartojamas kalbant apie ilgalaikę vidinę įtampą, sielvartą ar sielų kančią.

Pavyzdžiai:
1. Gyvenime:
Ilgai kentėjo dėl praradimo struginimą.
2. Literatūroje:
Jo širdį glėbė tyli struginimo kančia.
3. Kasdienybėje:
Po skyrybų jis patyrė didelį struginimą.

Sinonimai: kančia, kentėjimas, sielvartas, sielų skausmas.
Pastaba: Retai vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'struginimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Struginimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis skausmą, kančią, kentėjimą (dažniausiai dvasinį ar moralinį). Vartojamas kalbant apie ilgalaikę vidinę įtampą, sielvartą ar sielų kančią. Pavyzdžiai: 1. Gyvenime: Ilgai kentėjo dėl praradimo struginimą. 2. Literatūroje: Jo širdį glėbė tyli struginimo kančia. 3. Kasdienybėje: Po skyrybų jis patyrė didelį struginimą. Sinonimai: kančia, kentėjimas, sielvartas, sielų skausmas. Pastaba: Retai vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.