Striūbavimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis greitą, nerangų bėgimą ar pabėgimą, dažnai iš baimės ar panikos.
Pavyzdžiai:
1. Pamatęs policininką, striūbavo iš aikštės.
2. Išgirdęs sprogimą, visi striūbavo į išsigelbėjimo išėjimus.
3. Kai prasidėjo lietus, vaikai striūbavo namo.
Sinonimai: bėgti, duoti drapalus, pisti kulkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.