Strioksėti – šnek. žr. striukšėti, t. y. šlubuoti, purtytis, drebėti (pvz., nuo šalčio, baimės).
Pavyzdžiai:
1. Nuo šalčio – "Žvejys strioksėjo prie upės, laukdamas aušros."
2. Nuo baimės – "Vaikas strioksėjo, išgirdęs triukšmą naktyje."
3. Nuo susijaudinimo – "Prieš pasirodymą strioksėjo net patyręs artistas."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.