„Straviklė“ – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio stravà („skylė, plyšys, įduba“). Vartojama kalbant apie nedidelę skylutę, įdubą ar plyšį.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Akmenyje matosi maža straviklė, kurioje telpa lietaus vanduo.“
2. Kasdieniame kontekste: „Sienoje yra straviklė, pro kurią šviečia šviesa.“
3. Perkeltine prasme: „Knygoje rasta straviklė – praleistas puslapis.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.