Straubliukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nepatikimą, seną ar sugedusį automobilį (dažniausiai pasenusio modelio, prastos būklės). Kilęs iš pavardės Straubas (galimai susijęs su senais Vokietijos automobiliais „Straub“ arba asmenvardžiu).
Pavyzdžiai:
1. „Važiuokime manu straubliuku, bet negarantuoju, kad išvažiuosime už miesto.“
2. „Nusipirkau seną straubliuką už 500 eurų, tik kad į darbą važinėčiau.“
3. „Kaimyno straubliukas vėl stovi prie kelio – vėl gedimas.“
Sinonimai: grūdas, laužas, skarda, karvelis (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.