Straublelis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, prastai prižiūrėtą namą ar trobelę. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant pastato apleidimą, skurdą ar senumą.
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovėjo senas straublelis, kurio langai buvo išdaužyti.
2. Vietoj namo jis gyveno tikrame straublyje.
3. Kaimo pakraštyje likęs keletas straublių.
Sinonimai: lūšna, trobelė, užeiga, lūšnelė (bet su neigiamu atspalviu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.