Straipalioti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis klibėti, šlubuoti, netvarkingai vaikščioti (dažnai dėl apsvaigimo, pavargimo ar silpnumo).
Pavyzdžiai:
1. Po vakarėlio jis tiesiog straipaliojo namo.
(po girtavimo jis netvarkingai klibojo)
2. Nuo karščiavimo vaikas straipaliojo kaip apsvaigęs.
(vaikas šlubavo dėl ligos silpnumo)
3. Iš baimės kojos straipaliojo, vos laikėsi ant kojų.
(dėl smarkios baimės klibėjo)
Trumpai:
Tai neformalus žodis, apibūdinantis netvirtą, netvarkingą ėjimą, dažniausiai susijusį su fiziniu ar psichiniu silpnumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.