Stotingumas – tai savybė reikšti daugiau, nei pasakoma tiesiogiai; giluminė prasmė, turtingumas idėjomis ar simboliais.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje: Eilėraščio eilutė „Lauke tamsa ir šaltis“ gali reikšti ne tik orą, bet ir liūdesį, vienatvę.
2. Dailėje: paveiksle sulaužytas veidrodis gali simbolizuoti prarastą vientisumą ar tiesą.
3. Kalboje: Posakis „Laimei rankos neprišausi“ perteikia mintį, kad laimės negalima sukurti jėga.
4. Simboliai: Varna lietuvių pasakose dažnai – išminties ar netekties ženklas, o ne tik paukštis.
Trumpai: stotingumas – tai gili, daugiasluoksnė prasmė, kuri verčia galvoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.