storgiedys

"Storgiedys" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis storą, nerangų, nevikrų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu). Artimas žodžiams "storius", "apkūnus".

Pavyzdžiai:
1. "Jis buvo tikras storgiedys, sunkiai judėjo per siaurus koridorių."
2. "Nepavadinčiau jį tiesiog storiu, o greičiau storgiedžiu – ne tik kūnu, bet ir judesiais."

Pastaba: Žodis dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje, o ne oficialiai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'storgiedys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Storgiedys" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis storą, nerangų, nevikrų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu). Artimas žodžiams "storius", "apkūnus". Pavyzdžiai: 1. "Jis buvo tikras storgiedys, sunkiai judėjo per siaurus koridorių." 2. "Nepavadinčiau jį tiesiog storiu, o greičiau storgiedžiu – ne tik kūnu, bet ir judesiais." Pastaba: Žodis dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje, o ne oficialiai.