Storarankis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis didelę, stangrią ranką (pvz., stipraus fizinio darbo žmogaus). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti griovėjišką, grubų valdymą / kontrolę.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Kalnų kalvis turėjo storarankes nuo amato.“
2. Perkeltinė prasmė (valdymas):
„Įmonėje viską tvarkė direktoriaus storarankis.“
„Storarankiu valdė šeimą – niekas nedrįso prieštarauti.“
3. Istoriniame kontekste:
„Carų storarankis slopino laisvės siekius.“
Sinonimai: griežtas valdymas, geležinė ranka, grubumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.