Storapadis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis storą, minkštą kilimėlį ar paklote (dažniausiai naudojamą ant grindų, suoliuko ar lovos). Kilęs iš žodžių „storas“ + „padas“.
Pavyzdžiai vartosenoje:
1. Iškloti kambary storapadį.
2. Vaikas žaidžia ant minkšto storapadžio.
3. Pasidėk storapadį ant suolo, bus minkščiau sėdėti.
Sinonimai: kilimas, paklotas, čiužinys (kontekste).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.