Storakamienis – tai miško medžių rūšis, turinti storą kamieną, dažnai vartojama kalbant apie senus, stambius medžius.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Šiame girioje auga daug storakamenių ąžuolų.“
2. Perkeltine prasme: „Storakamieniai kaimo senoliai pasakoja legendas.“
3. Literatūroje: Neretai minimi kaip tvirtumo, ilgaamžiškumo simbolis.
Trumpai: Tai medis su storu kamienu, literatūroje dažnai simbolizuoja tvirtumą, senumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.