stoda

Stoda – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, nuobodžiavimą, varginantį monologą (dažnai moralizuojantį ar skųstį).
Naudojamas neigiamai apibūdinti kalbą, kuri atrodo pernelyg išplėsta, monotoniška ar nemaloniai pamokslaujanti.

Pavyzdžiai:
- Senelio stoda apie jaunystę truko beveik valandą.
- Vėl prasidėjo jo stoda apie tai, kaip „anksčiau viskas buvo geriau“.
- Mokytojo stoda užmigo dalis klasės.

Sinonimai: nuobodulis, plepalai, pamokslas, išsižadėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Stoda – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, nuobodžiavimą, varginantį monologą (dažnai moralizuojantį ar skųstį). Naudojamas neigiamai apibūdinti kalbą, kuri atrodo pernelyg išplėsta, monotoniška ar nemaloniai pamokslaujanti. Pavyzdžiai: - Senelio stoda apie jaunystę truko beveik valandą. - Vėl prasidėjo jo stoda apie tai, kaip „anksčiau viskas buvo geriau“. - Mokytojo stoda užmigo dalis klasės. Sinonimai: nuobodulis, plepalai, pamokslas, išsižadėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.