Stirtavietė – tai senas žodis, reiškiantis pievą, kurioje auga stirtos (švendrai, eraičinai, aštrūs žolių krūmai). Dažnai vartotas liaudies kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Arklys ganykloje ėdė žolę, o nuo stirtavietės laikėsi toliau.
2. Seneliai sakydavo: „Stirtavietėje avims ganytis nepatogu.“
Trumpai: tai nepatogi, aštrių krūmokšnių apaugusi ganykla ar pieva.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.