stipinimas

Stipinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įgijimą ar suteikimą tam tikrų galių, teisių ar kompetencijų, dažniausiai oficialiu būdu (pvz., įstatymu, sutartimi, potvarkiu).

Pagrindinės reikšmės:
1. Įgaliojimas – suteikimas teisės ar įgaliojimo veikti.
2. Įgijimas – gavimas galios ar teisių (pvz., paveldėjimo būdu).
3. Įtvirtinimas – patvirtinimas (pvz., sutarties sąlygų).

Pavyzdžiai:
- Seimas stipino prezidento įgaliojimus. (įgaliojimas)
- Vaikas stipino teisę į turtą paveldėjimo būdu. (įgijimas)
- Sutartis buvo stipinta notaro. (įtvirtinimas)

Trumpai: Stipinimas – oficialus galios, teisių ar kompetencijų suteikimas/įgijimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Stipinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įgijimą ar suteikimą tam tikrų galių, teisių ar kompetencijų, dažniausiai oficialiu būdu (pvz., įstatymu, sutartimi, potvarkiu). Pagrindinės reikšmės: 1. Įgaliojimas – suteikimas teisės ar įgaliojimo veikti. 2. Įgijimas – gavimas galios ar teisių (pvz., paveldėjimo būdu). 3. Įtvirtinimas – patvirtinimas (pvz., sutarties sąlygų). Pavyzdžiai: - Seimas stipino prezidento įgaliojimus. (įgaliojimas) - Vaikas stipino teisę į turtą paveldėjimo būdu. (įgijimas) - Sutartis buvo stipinta notaro. (įtvirtinimas) Trumpai: Stipinimas – oficialus galios, teisių ar kompetencijų suteikimas/įgijimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.