"Stiebakojis" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis augalą su stiebu (pvz., žolę, krūmą ar medį), o ne prie žemės pritvirtintą organizmą (kaip samanas, kerpes). Dažnai vartojamas botanikoje.
Pavyzdžiai:
1. Kedras – stiebakojis (medis).
2. Avietė – stiebakojis (krūmas).
3. Kvietys – stiebakojis (žolė).
4. Papartis – nėra stiebakojis (turi šakniastiebį, bet ne stiebą).
Trumpai: Stiebakojis – augalas su tikru stiebu (žolės, krūmai, medžiai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.