„Stibiras“ – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis paslėptą lobį, turtą, laidotuvių auką arba paslėptą pinigų kiekį. Kilęs iš baltų prokalbės, susijęs su veiksmažodžiu „stibti“ (slėptis, nykti).
Pavyzdžiai:
1. Seniai žmonės kalboje sakydavo: „Čia senovėje stibiras užkastas.“
2. Pasakojimuose stibiras dažnai būdavo užrakinamas ir saugomas burtų.
3. Archeologai rado senovinį stibirą – indą su monetomis.
Trumpai:
Retas istorinis terminas, vartotas mituose ir sakmėse apie paslėptus turtus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.