Stembražolė – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių: stembras (stiebas) ir bražolė (žolė). Jis vartojamas kalbant apie žemą, stiebą turinčią žolę, pvz., kvietį, rugį, avižą – priešingai nežolėms (medžiams, krūmams) arba stiebą neturinčioms žolėms (pvz., samanoms).
Pavyzdžiai:
1. Kvietys ir rugys yra tipinės stembražolės.
2. Stembražolės dažnai auginamos kaip grūdų kultūros.
Trumpai: Stembražolė – stiebines žoles, pvz., javus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.