.
stèlingis (štäling). stẽlingis. stelingỹs. atitverta vieta tvarte arkliui stovėti, gardas: Kožnam arkliuo savo stèlingis buvo. Saugok, kad į eržilo stèlingį neįeitų koks kitas arklys. Liepė vienims gyvolius ganyti, kitims stelingiūse arklius pagręsti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.