staugyla

„Staugyla“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis liūdesį, sielvartą, verkimo garsą arba raudojimą. Vartotas daugiausia poezijoje ar liaudies kūryboje.

Pavyzdžiai:
1. „Ir staigiai kyla staugyla iš krūtinės“ (Maironis).
2. „Girioje kažkur staugyla aidi“ (vaizduojant verkiančio žmogaus ar gyvūno garsą).

Trumpai: poetiškas liūdesio, raudojimo išraiškos žodis.

Įrašas
Paaiškinimas	„Staugyla“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis liūdesį, sielvartą, verkimo garsą arba raudojimą. Vartotas daugiausia poezijoje ar liaudies kūryboje. Pavyzdžiai: 1. „Ir staigiai kyla staugyla iš krūtinės“ (Maironis). 2. „Girioje kažkur staugyla aidi“ (vaizduojant verkiančio žmogaus ar gyvūno garsą). Trumpai: poetiškas liūdesio, raudojimo išraiškos žodis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.