staugulis

"Staugulis" – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, nejudrų, nerangų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu, panašus į "buvinė" ar "storaūnis").

Pavyzdžiai:
1. Jis buvo didelis staugulis, sunkiai judėjo per duris.
2. Kaimynas – tikras staugulis, visą dieną sėdi prie televizoriaus.

Pastaba: Žodis vartojamas šnekamojoje kalboje, knygose retas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staugulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Staugulis" – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, nejudrų, nerangų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu, panašus į "buvinė" ar "storaūnis"). Pavyzdžiai: 1. Jis buvo didelis staugulis, sunkiai judėjo per duris. 2. Kaimynas – tikras staugulis, visą dieną sėdi prie televizoriaus. Pastaba: Žodis vartojamas šnekamojoje kalboje, knygose retas.