Stapytis – tai refleksyvus veiksmažodis, reiškiantis sukimąsi, apsisukimą, nerimastingą judėjimą vietoje (dažnai dėl nerimo, susijaudinimo ar neturėjimo ką veikti).
Kilmuo: iš baltų-slavų prokalbės, susijęs su žodžiu „stovėti“.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas stapėsi prie durų, laukdamas mamos.
2. Nerimaujančiai stapiausi po kambarį prieš svarbų pokalbį.
3. Ko tu čia stapaisi? Eik padėk! (nekvietinis atspalvis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.