stanavijimas

Stanavijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį buvimą vienoje vietoje, sustojimą ar apsistojimą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., užtrukusį, nevaisingą, rutininį).

Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis sustojimas/pristabdimas – pvz., eismo, proceso.
2. Ilgas buvimas vienoje vietoje – pvz., gyvenimas, darbas be pokyčių.
3. Stagnacija – neveiklumas, neplėtra (perkeltine prasme).

Pavyzdžiai:
1. Kelionė užtruko dėl stanavijimo kamštyje.
2. Po 20 metų stanavijimo toje pačioje pareigose jis pajuto išdegimą.
3. Įmonės augimą stabdė rinkos stanavijimas.

Sinonimai: sustojimas, stagnacija, nejudėjimas, užstringimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Stanavijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį buvimą vienoje vietoje, sustojimą ar apsistojimą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., užtrukusį, nevaisingą, rutininį). Pagrindinės reikšmės: 1. Fizinis sustojimas/pristabdimas – pvz., eismo, proceso. 2. Ilgas buvimas vienoje vietoje – pvz., gyvenimas, darbas be pokyčių. 3. Stagnacija – neveiklumas, neplėtra (perkeltine prasme). Pavyzdžiai: 1. Kelionė užtruko dėl stanavijimo kamštyje. 2. Po 20 metų stanavijimo toje pačioje pareigose jis pajuto išdegimą. 3. Įmonės augimą stabdė rinkos stanavijimas. Sinonimai: sustojimas, stagnacija, nejudėjimas, užstringimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.