stalgtis

Stalgtis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sunkų, lėtą, varginantį judėjimą (pvz., seno žmogaus, pavargusio ar serganto eisena). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie lėtą, vangų veiksmų eigą.

Pavyzdžiai:
1. Senelis ėjo stalgtimi, remdamasis lazda.
2. Darbas klostėsi stalgtimi, niekas neskubėjo.
3. Po operacijos jos judėjimai buvo stalgtis.

Sinonimai: lėtumas, nerti, vilkslys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stalgtis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Stalgtis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sunkų, lėtą, varginantį judėjimą (pvz., seno žmogaus, pavargusio ar serganto eisena). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie lėtą, vangų veiksmų eigą. Pavyzdžiai: 1. Senelis ėjo stalgtimi, remdamasis lazda. 2. Darbas klostėsi stalgtimi, niekas neskubėjo. 3. Po operacijos jos judėjimai buvo stalgtis. Sinonimai: lėtumas, nerti, vilkslys.