staibūlė

Staibūlė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, aukštą, dažniausiai medinę pastato dalį (pvz., bokštelį, smailę, piramidę), kuri paprastai vainikuojama stogą. Dažniausiai vartojama kalbant apie bažnyčių ar kitų pastatų stogo viršūnę.

Pavyzdžiai:
1. Bažnyčios staibūlė buvo apauksuota ir blizgėjo saulėje.
2. Senojo dvaro stoge išlikusi medinė staibūlė.
3. Bokšto staibūlė buvo papuošta ornamentais.

Sinonimai: smailė, viršūnė, bokštelis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staibule' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Staibūlė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, aukštą, dažniausiai medinę pastato dalį (pvz., bokštelį, smailę, piramidę), kuri paprastai vainikuojama stogą. Dažniausiai vartojama kalbant apie bažnyčių ar kitų pastatų stogo viršūnę. Pavyzdžiai: 1. Bažnyčios staibūlė buvo apauksuota ir blizgėjo saulėje. 2. Senojo dvaro stoge išlikusi medinė staibūlė. 3. Bokšto staibūlė buvo papuošta ornamentais. Sinonimai: smailė, viršūnė, bokštelis.