Terminas „staibris“ reiškia stačią atbrailą ar skardį, dažniausiai kalvotoje ar upės slėnio vietovėje. Tai status, dažnai uolėtas šlaitas.
Pavyzdžiai:
- Kalnuotame regione matėsi staibris, kuriuo driekėsi takas.
- Upė išgraužė staibrį, atskleisdama senas uolienas.
- Alpinistai lipo staibriu, kuris buvo beveik vertikalus.
Trumpai: staibris – status šlaitas ar skardis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.