Staibčioti reiškia vaikščioti netvirtais, neaiškiais žingsniais (pvz., dėl silpnumo, apsvaigimo, apsnūdimo).
Pavyzdžiai:
1. Po ilgos ligos jis dar staibčiojo po kambarį.
2. Apsvaigusi nuo karščio, ji staibčiojo link lovos.
3. Staibčiojo kaip girtas, nors nebuvo gėręs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.