staibas

Staibas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, tvirtą, galingą medį (dažniausiai ąžuolą ar pušį), taip pat stambų, galingą žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Miške stūkso senas staibas, per amžius atlaikęs audras.
2. Jis buvo tikras staibas – plačių pečių ir didelės jėgos.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staibas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Staibas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, tvirtą, galingą medį (dažniausiai ąžuolą ar pušį), taip pat stambų, galingą žmogų. Pavyzdžiai: 1. Miške stūkso senas staibas, per amžius atlaikęs audras. 2. Jis buvo tikras staibas – plačių pečių ir didelės jėgos.