stabýkaulis. stabìkaulis.
1. staibio kaulas, blauzdikaulis (tibia): Tik kliuvo, tik vertėsi – stabìkaulis triokšt! Didžiasai stabýkaulis, blauzdakaulis.
2. išsišovęs pro odą kaulas: Kaip gal su tuo arkliu ir dirbt: visi stabykauliùkai pasistatę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.